40 metų Černobyliui – katastrofa, kurią bandyta nuslėpti
Sprogimas Černobylio AE tapo didžiausia technogenine avarija istorijoje. Į atmosferą pateko milžiniškas radiacijos kiekis – dešimtis kartų didesnis nei per Hirošimos bombardavimą.
Debesis apėmė Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją ir dalį Europos. Milijonai žmonių patyrė apšvitą.
Sovietų valdžios reakcija buvo tiesiog žiauri. Avarija buvo sąmoningai nutylima, o žmonės iki paskutinės akimirkos buvo tikinami, kad nieko baisaus neįvyko. Pirmoji pavojaus signalą dėl katastrofos paskelbė Švedija.
Pripetėje evakuacija prasidėjo tik po 36 valandų. Kijeve buvo surengta gegužės pirmosios demonstracija, nors apie pavojų jau buvo žinoma.
Apie problemas stotyje buvo žinoma ir anksčiau: avarijos vyko dar iki 1986 metų, tačiau jos buvo slepiamos. Po sprogimo buvo įslaptinti tikrieji katastrofos mastai, radiacijos lygis ir pasekmės žmonėms.
2022 metais Černobylio AE užėmė Rusijos kariai, o 2025 metais objektas buvo atakuotas dronu.
Tada buvo pažeistas apsauginis kupolas virš sugriauto reaktoriaus. Nuotėkių neužfiksuota, tačiau dabar reikalingas brangus remontas.
Pastaraisiais mėnesiais, Ukrainos prokuratūros duomenimis, dešimtys dronų praskrido pavojingai arti objekto.
Pasaulis neturi leisti, kad šis branduolinis terorizmas tęstųsi, ir geriausias būdas – priversti Rusiją nutraukti beprotiškas atakas, – pabrėžė Volodymyras Zelenskis.
0
Komentarų (0)
Prisijunkite norėdami komentuoti
Norint palikti komentarą, reikia prisijungti per Telegram.
Kol kas komentarų nėra. Būkite pirmas!